Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nuo 2010 m. vadovauja tarptautiniam projektui „Ekokaimai kaip tvarios kaimiškųjų teritorijų raidos veiksnys“. Projektą įgyvendina dar 4 ES šalys – partneriai iš Suomijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos, taip pat asocijuoti partneriai iš Baltarusijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos ir Švedijos.
Pagrindinis projekto tikslas yra skatinti ekokaimų judėjimą formuojant ekologiškai tvarų gyvenimo būdą Baltijos jūros regione. Ekologinė darna, apimanti ekonominius, socialinius, aplinkos, fizinius ir kultūrinius veiksnius, yra ypač svarbi atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių urbanizacijos, klimato kaitos bei senkančių gamtinių išteklių problemas. Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu sukurtos priemonės padės visuomenei suprasti ekologijos svarbą kuriant darnius santykius tarp gamtos ir žmogaus.
2013-ieji m. – paskutiniai projekto įgyvendinimo metai. Vienas svarbiausių projekto rezultatų yra trys vadovėliai, parengti remiantis Baltijos jūros regione įsikūrusių ekokaimų gerosios praktikos pavyzdžiais. Vadovėlių rengimo procese dalyvavo didelė komanda, jungianti patirtį ekologijos srityje turinčius žmones – mokslininkus, ekokaimų judėjimo organizacijų atstovus, ekokaimų gyventojus. Vadovėliai bus išleisti šešiomis kalbomis – anglų, lietuvių, latvių, lenkų, švedų ir suomių.
Pirmajame vadovėlyje – „Kaip susikurti harmoningą gyvenimą? Įkvepiančios istorijos iš ekokaimų patirties“ – pristatoma įdomiausia ir sėkmingiausia ekokaimų judėjimo praktika Europoje, daugiausia Baltijos jūros regione. Knygoje pasakojama apie ekokaimų įkūrimą ir valdymą, bendruomenės kūrimo būdus, įvairius socialinius ekokaimų gyvenimo aspektus. Skaitytojai supažindinami su ekokaimų gyvavimo ciklo etapais, apimančiais ekokaimo vizijos formavimą ir steigimą, įsikūrimą ir pirmuosius gyvenimo metus naujoje bendruomenėje, pokyčius bendruomenėje ir jų valdymą bei gyvenvietės tapimą centru, aktyviai besidalijančiu žiniomis apie ekokaimų judėjimą.
Antrasis vadovėlis, „Įkvepiančios istorijos iš ekokaimų patirties: ekotechnologijų taikymo praktikoje pavydžiai“, yra skirtas susipažinti su gamtai draugiškų technologijų gerosios praktikos pavyzdžiais. Knygoje pristatoma ekokaimuose taikomų ekologinių inovacijų įvairovė, apimanti ekologinę statybą, energijos sprendimus, maisto gamybą ir t.t., kuri, tikimasi, taps skaitytojų įkvėpimo šaltiniu renkantis darnesnį gyvenimo būdą.
Trečiajame vadovėlyje – „Verslumas ekokaime: inovatyvių ekologiškų verslų įtaka visuomenės raidai” – pristatoma ekologiškų verslų įgyvendinimo patirtis. Knyga yra glaudžiai susijusi su „Ekokaimų keliu“, viena iš projekto iniciatyvų, ir skatina ekokaimų gyventojus kurti ir plėtoti tvarius verslus.
„Ekokaimų kelias” – tai interneto svetainė, kurioje ekokaimai, konsultantai, ekologiniai ūkiai, ekoprojektų įgyvendintojai pristato savo veiklas bei paslaugas ir dalijasi žiniomis su visais besidominčiais. Iniciatyvos tikslas yra skatinti abipusius mainus tarp žingeidžių ir pažangiai mąstančių žmonių, gyvenančių tradiciškai kaip didžioji europiečių dauguma, ir tarp tų, kurie pasirinko ekologiškesnį gyvenimo būdą. Tad, viena vertus, „Ekokaimų kelias” siekia įkvėpti gyventi darniau ir parodyti, koks kūrybiškas toks gyvenimo būdas gali būti, o kita vertus – skatina ekokaimų verslumą ir tuo pačiu ir ekonominę nepriklausomybę.
„Ekokaimų kelio” tinklapyje galima rasti informacijos apie viską – ekologiško medaus gamintojus, seminarus apie gamtinę žemdirbystę ar aplinkai draugiškas statybos technologijas. Čia skelbiama informacija apie stažuočių ar savanorystės ekokaimuose programas, įvairius renginius, mokymus, seminarus, konsultacijas. Be to, užsiregistravę ekokaimai ir konsultantai yra vaizduojami interaktyviame žemėlapyje, tad visi, kuriems smalsu, kaip atrodo gyvenimas ekokaime, kviečiami apsilankyti šioje svetainėje ir išsirinkti ekokaimus, kuriuos norėtų aplankyti.
Dar vienas svarbus projekto rezultatas yra ekokaimo socialinio ir ekonominio gyvybingumo vertinimo metodika. Šis testas padeda įvertinti ekokaimo tvarumo laipsnį – suformuoti ekokaimo viziją, įvertinti esamą būklę, neatitikimą tarp vizijos ir realybės bei nustatyti, kokie ekokaimo valdymo aspektai tobulintini. Idealiu atveju ekokaimas turėtų būti valdomas remiantis vizija, tačiau realybėje tą sunku pasiekti. Testas, pagrįstas radaro tipo analize, padeda nustatyti neatitikimą tarp vizijos ir realybės pagal 6 pagrindinius ekokaimo tvarumo aspektus, kuriuos sudaro: bendroji nuosavybė, gyventojų vertybių ir interesų skirtumai, susitarimai, gyventojų bendravimas ir bendradarbiavimas, ekokaimo valdymo pokyčiai, bendravimas su aplinkiniu pasauliu. Atotrūkis matuojamas užpildant klausimyną ir kiekvieną atsakymą vertinant balais (naudojama 5 balų skalė), o analizės rezultatai pateikiami grafiškai. Galima pasirinkti iš dviejų testo versijų – trumposios (12 klausimų) ir detaliosios (36 klausimai) tvarumo analizės – kurios prieinamos anglų, lietuvių, latvių, lenkų, švedų ir suomių kalbomis. Galiausiai, remiantis projekto įgyvendinimo metu surinkta informacija, kaimo politikos formuotojams bus pateikiamos darnią ekokaimų raidą skatinančios rekomendacijos.
2013 m. spalio 17 d. Druskininkų mieste viešbutyje „Europa Royale Druskininkai” vyko baigiamoji tarptautinė konferencija, kurioje buvo pristatyti 3 metų projekto darbo rezultatai, o įžvalgomis tvaraus vystymosi tematika bei ekokaimų kūrimo patirtimi dalinosi pranešėjai iš įvairių šalių.
Final conference
of the Baltic Sea Region Programme 2007–2013 project
„ECOVILLAGES FOR SUSTAINABLE RURAL DEVELOPMENT”
17th of October, 2013
Hotel “Europa Royale Druskininkai”
Vilnius ave. 7
Druskininkai, Lithuania
AGENDA
Thursday, 17th of October | ||
8:30 |
Registration | |
9:00 | Welcome speech: - Rasa Melnikiene, director of Lithuanian Institute of Agrarian Economics, Lithuania. - Ričardas Malinauskas, Major of Druskininkai town, Lithuania
| |
9:20 | Session 1: Pathways to sustainable living (moderator Inna Meyer-Stoll) | |
9:30 | E2C2 in Ecovillages: Integrating Ecology, Economics, Community and Consciousness. Dr. Karen Litfin, Associate Professor at University of Washington, USA. | |
10:10 | Healthy lifestyle – a sustainable living basement. Prof. Algimantas Kirkutis M.D., Lithuanian healthy lifestyle and natural medicine chamber President, Lithuania | |
10:50 | The risks and possibilities driving society towards a circular economy. Stuart Pledger, chairperson of CradleNet, Sweden | |
11:10 | Coffee break | |
11:40 | The spirit of the place - genius loci in sustainable architecture. Prof.Bruno Erat, architect, Finland | |
12:00 | Green City of the New Generation. Dariusz Szwed,politician, trustee of the Green Institute Foundation and the chair of its Programme Council, Poland | |
12:20 | Sustainable banking is banking on values -examples and experiences from Finland Marika Lohi, representative of the Merkur-bank, Finland | |
12:40 | Lunch at Salt Blues restaurant, hotel “Europa Royale Druskininkai”
| |
13:40 | Session 2: Project results (moderator Adam Ćwik) | |
13:50 | Bringing Ecovillages concept in the framework of sustainable development work in the EU Strategy for the Baltic Sea Region (EUSBSR) and policy making. Maxi Nachtigall, Project Officer of Council of the Baltic Sea States, Baltic 21 Unit, Sweden | |
14:10 | Presenting manuals – cases studies on social experiences and eco-technologies applied in ecovillages in the Baltic Sea region. Ecovillages project team | |
14:30 | Ecovillage road – visit and learn from ecovillages! Karl Randau, Suderbyn Ecovillage, Sweden; Simona Griskute, Lithuanian Institute of Agrarian Economics, Lithuania | |
14:50 | Policy recommendations concerning ecovillages in the Baltic Sea region, MTT Agrifood Research Finland, Finland | |
15:10 | Coffee break | |
15:40 |
Session 3: Experiences from ecovillages (moderator Laysan Mirzagitova) | |
15:50 | Ecovillages - models for sustainable settlements. Ulrike Schimmel, executive secretary of theGlobal Ecovillage Network-Europe, member of Sieben Linden Ecovillage, Germany | |
16:10 | Impact of the Local Alternative Society (LAS) on a neighbourhood. Relations between LAS and Polish traditional villages. Nicole Grospierre-Słomińska , representative of Earth Association, Dabrowka ecovillage, Poland | |
16:30 | Ikskile transition initiative`s experiments and experience with Transition model. What does and what does not work in the specific conditions of Latvia and the Baltic States. Artūrs Polis, co-founder of Ikšķiles transition town, Latvia | |
16:50 | Art of nature - history of three biggest Polish societies. Joanna Wiktorczyk, Coalition Poland free from GMO, Local Seed Bank, Poland | |
17:10 | Baltic Ecovillage Network: Scope for consolidating the movement and influencing the region. Robert Hall, BEN Chairperson | |
17:30 | Final notes, meeting reflections, end of the conference’s sessions | |
Projektas „Ekokaimai kaip tvarios kaimiškųjų teritorijų raidos veiksnys“ įgyvendinamas pagal ES „Baltijos jūros regiono programą 2007–2013“ ir yra finansuojamas ES ir projekto partnerių lėšomis.
© Cituojant būtina nurodyti šaltinį ir interneto svetainės adresą.