Tyrimo aktualumas. Darnus vystymasis leidžia užtikrinti pusiausvyrą įvairiais požiūriais. Jis apibrėžiamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir būsimosioms kartoms, neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų. Nepaisant ekonominės pažangos, pasaulis šiuo metu susiduria su globaliomis darnaus vystymosi problemomis: padidėjusia atmosferos, vandens ir dirvožemio tarša, klimato kaita, ozono sluoksnio retėjimu, senkančiais gamtos ištekliais ir degraduojančia gamtine aplinka, dirvožemio erozija, biologinės įvairovės ir vertingų ekosistemų nykimu, nuolat blogėjančia žmonių sveikata, didėjančia nelygybe ir socialinė atskirtimi. Visos šios globalaus masto problemos buvo atsispindėjo Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime 2015 m., kur priimta nauja darnaus vystymosi darbotvarkė „Keiskime mūsų pasaulį: darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Šio susitikimo metu buvo nustatyti ir nauji Darnaus vystymosi tikslai, kurie pakeitė Tūkstantmečio plėtros tikslus. JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų akcentuojamas darnus žemės ekosistemų naudojimas, miškų darnus plėtojimas, dykumėjimo ir žemės degradacijos mažinimas, bioįvairovės išsaugojimas. Taigi yra svarbu užtikrinti darnumą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
Žemės ūkyje nuolat vyksta ekonominiai, technologiniai ir vadybiniai pokyčiai. Žemės ūkis susiduria su labai svarbiomis darnaus vystymosi problemomis visame pasaulyje. Be to, žemės ūkis yra susijęs su energetikos, transporto ir pramonės sektoriais. Pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių - bioenergijos ir biokuro - gamyba ir naudojimas sudaro pagrindą bioekonomikos plėtrai. Ūkininkų sprendimams turi įtakos klimato kaita, žemės ūkio ir kaimo plėtros politika, ekonominė situacija. Žemės ūkio sektorius turėtų tapti dinamiškesnis ir konkurencingesnis, kad užtikrintų tvarų, pažangų ir vientisą ekonomikos augimą.
Ūkininkai nėra tik paprasčiausių žaliavų gamintojai, nes jų ūkiai gamina maistą žmonėms, žaliavas bioenergijai ir biokurui bei yra kertiniai elementai kaimo ekonomikose, sąveikauja su ekosistemomis, svarbūs saugant bioįvairovę ir dirvos derlingumą, turtinant kraštovaizdį ir bendruomenių gyvenimą. Darnaus vystymosi koncepcija pagrįsta supratimu, jog ekosistemos ir socialinės sistemos yra neatskiriamai susijusios, todėl darnus neurbanizuotų vietovių bei regionų vystymasis taip pat tiesiogiai susijęs su darniu žemės ūkio vystymusi. Didžiausias darnaus neurbanizuotų vietovių bei žemės ūkio raidos sinergijos potencialas pagrįstas vietos ištekliais, tikslinėmis grupėmis ir tik konkrečiai vietovei būdingomis problemomis bei jų sprendimų būdais, įtraukiant vietos gyventojus. Socialiniu požiūriu nerimą kelia blogėjantys neurbanizuotų vietovių bei regionų žmonių sveikatos rodikliai, atspindintys ne tik ekonominių, bet ir socialinių problemų mastą ir regioninės politikos trūkumus Lietuvoje. Socialinis verslas gali ženkliai prisidėti prie darnios neurbanizuotų vietovių plėtros, prie darnaus žemės ūkio vystymo bei regionų raidos netolygumų mažinimo Lietuvoje. Dėl minėtų priežasčių žemės ūkio sektoriaus ir neurbanizuotų vietovių plėtra yra susijusios įvairiose plotmėse.
Siekiant darnios neurbanizuotų vietovių plėtros, yra svarbu skatinti žemės ūkiui alternatyvias veiklas. Turizmo sektorius yra vienas iš svarbiausių paslaugų sektorių, galinčių generuoti neurbanizuotų vietovių gyventojų pajamas. Šiame kontekste ypatingai svarbus vaidmuo tenka kaimo turizmo plėtrai. Pažymėtina, kad kaimo turizmo plėtra kelia svarbių darnaus vystymosi iššūkių, susijusių su aplinkos tarša ir gamtinių išteklių degradavimu, todėl yra svarbu užtikrinti darnumo reikalavimų įgyvendinimą šiame sektoriuje.
Šio tyrimo tikslas - išnagrinėti svarbiausias darnios žemės ūkio bei neurbanizuotų regionų plėtros problemas, atskleisti jų sąsajas ir, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir empirinių tyrimų rezultatais, pateikti apibendrinančias išvadas dėl darnios žemės ūkio bei neurbanizuotų regionų plėtros Lietuvoje.
Galnaitytė, A.; Baležentis, T.; Makutėnienė, D.; Pilipavičius, V.; Dapkus, R.; Štreimikienė, D.; Atkočiūnienė, V.; Kiaušienė, I; Švagždienė, B. 2017. Darni žemės ūkio ir neurbanizuotų regionų plėtra: Mokslo studija. Aleksandro Stulginskio universitetas. 346 p.: iliustr., santr. angl. (online) ISBN 978-609-449-124-5.
© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2017
