Paramos svarba kuriant tvarų žemės ūkį Lietuvoje: Mokslo studija

Gyvybingas žemės ūkis yra itin svarbus šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos žemės ūkio sistema evoliucionavo, o šių pokyčių prigimtis ir sąveika su žemės ūkio arba pavienių ūkininkų ūkių gyvybingumu tampa aktualia tyrimų tema. Žemės ūkio gyvybingumą apibūdinančių kritinių rodiklių išskyrimas yra itin svarbus politikos formavimui ir žemės ūkio evoliucijos procesų valdymui.
Studijos tikslas - pasiūlyti paramos modelį, kuris sudarytų galimybę užtikrinti svarbiausių Lietuvos žemės ūkio posistemių gyvybingumą ir tvarią plėtrą.
Pirmajame skyriuje apžvelgtos svarbiausios mokslinės mintys, teorijos ir koncepcijos, kurios skirtingai traktuoja gyvybingo ūkio ir žemės ūkio sąvoką. Atlikta analizė rodo principinius gyvybingo ūkio tikslinės orientacijos skirtumus, kurie suponavo gyvybingumo vertinimo rodiklių įvairovę. Nagrinėjamas pasirinktų mokslinių teorijų požiūris į valstybės vaidmenį, palaikant žemės ūkio gyvybingumą.
Antrajame skyriuje tiriama mokslinių minčių įtaka Lietuvos žemės ūkio evoliucijai po 1990 m. Išskirti keturi svarbiausi šalies žemės ūkio raidos etapai, kurie sugretinami su skirtingas gyvybingumo sampratas puoselėjančiomis teorinėmis prielaidomis ir žemės ūkio paramos pokyčiais. Lietuvos žemės ūkio paramos modelių evoliucija nagrinėta atskleidžiant aktualius laikotarpių iššūkius ir paramos modelio orientaciją į ilgalaikio žemės ūkio gyvybingumo palaikymą.
Trečiajame skyriuje atlikta šalies žemės ūkio ilgalaikiam gyvybingumui svarbių rodiklių analizė. Pažeidžiamiausios Lietuvos žemės ūkio nišos nustatomos sugretinant socialinio, ekonominio ir gamtinės aplinkos posistemių gyvybingumo rodiklių analizės rezultatus.
Ketvirtajame skyriuje siūlomos koncepcinės paramos modelio formavimo gairės, skirtos ilgalaikėje perspektyvoje gyvybingo žemės ūkio palaikymui. Remiantis trečiajame skyriuje atliktu socialinio, ekonominio ir gamtinės aplinkos posistemių rodiklių analize ir antrajame skyriuje pateikta 2014-2020 m. Lietuvos žemės ūkio paramos modelio analize, išskirtas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tiesioginių išmokų modelis, kuriam skirta didžiausia Europos Sąjungos (ES) paramos modelio biudžeto dalis, tačiau išmokų paskirstymas galėtų būti tobulintinas, atsižvelgiant į siūlomas gaires. Studijoje įvertintas 2015-2020 m. nacionalinis tiesioginių išmokų modelis ir aptarti paramos ribojimai, siekiant atsakyti į klausimą, ar ši schema leidžia palaikyti kritinių gyvybingumo rodiklių būklę žemės ūkyje. Remiantis tyrimo rezultatais, pasiūlytos ir įvertintos tiesioginių išmokų modelio alternatyvos, pateikiamos rekomendacijos dėl žemės ūkio paramos modelio tobulinimo.

Jurkėnaitė, N. 2017. Paramos svarba kuriant tvarų žemės ūkį Lietuvoje: Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 148 p.: iliustr., santr. angl. (online) ISBN 978-9955-481-63-8.