Šioje studijoje susitelkta į ūkininkų verslo modelį ir jo evoliuciją, kai nuo žemės ūkio produktų gamybos palaipsniui pereinama prie servitizuoto verslo modelio. Tyrimu buvo siekiama atskleisti servitizacijos būdus žemės ūkyje, analizuojant ūkininkų motyvacijos pereiti nuo verslo modelio „produktų gamyba“ prie verslo modelio „produktų gamyba plius paslaugų teikimas“ įvairovę ir identifikuojant taikomas strategijas, kurių rinkinys nulemia ūkio verslo modelį, diegiant šią verslo inovaciją. Tyrimas atliktas kombinuojant mokslinių darbų servitizacijos ir žemės ūkio gamybos strategijų temomis sisteminę analizę su Lietuvoje įgyvendintų ūkio servitizavimo projektų atvejų studijomis. Nors servitizuoto verslo modeliai ūkininkų praktikoje jau taikomi gana dažnai, mokslinėje literatūroje jie iki šiol nėra nagrinėti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Tyrimo naujumas pasireiškia ir tuo, kad jis atliktas remiantis iki šiol moksliniuose servitizacijos tyrimuose nenaudota teorine prieiga - kokybinių struktūrų teorija, kuri padėjo surasti daug naujų įžvalgų, naudingų ūkininkų ūkio vadybos ir šalies (regiono) socialinio-ekonominio vystymo tobulinimui.
Tyrimas aktualus ne tik žemės ūkio, bet ir pramonės servitizacija besidomintiems mokslininkams ir praktikams, nes jame atskleista daug naujų bendro pobūdžio teorinių įžvalgų servitizacijos tema, kurias sunku pastebėti, analizuojant vien pramonės įmonių servitizaciją.
Vidickienė, D.; Gedminaitė-Raudonė, Ž.; Simonaitytė, V. 2019. Ūkininkavimo servitizacija: verslo modelio „produktų gamyba plius paslaugų teikimas“ apraiškos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 87 p. : iliustr., santr. angl. (online) ISBN 978-9955-481-71-3
© 2019 Visos teisės priklauso Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui
Cituojant būtina nurodyti šaltinį ir interneto svetainės adresą
Autoriaus teisių apsaugota medžiaga
