XXI a. pradžioje kaimo politika išlieka viena svarbiausių viešosios politikos sričių. Į šių sprendimų procesą įsitraukusi visuomenė ima reikalauti iš esmės peržiūrėti paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai. Taip išryškėja probleminis paradoksas: už viešųjų prekių ir paslaugų teikimą - viešojo intereso įgyvendinimą agrariniame sektoriuje, priešingai nei kituose sektoriuose, ūkininkams skiriamos viešojo sektoriaus lėšos. Problemos aktualumo mastą rodo pastarąjį dešimtmetį mokslininkų atlikti tyrimai, suponuojantys, kad dėl didžiulio kaimo politikos priemonėms skiriamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių intensyvumo besitransformuojantis kaimas išgyvena vertybinę krizę. Taip ūkininkų socialinė atsakomybė, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, atveria naują originalų agrarinį diskursą poindustrinės visuomenės vertybių sistemų tyrimuose.
Pirmajame studijos skyriuje pateikiama evoliuciniu požiūriu pagrįsta ūkininkų socialinė atsakomybė, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, formavimosi prielaidų ir teorinių metmenų analizė išryškina pagrindinius veiksnius, lėmusius ūkininkų vaidmens poindustrinėje visuomenėje suvokimo kaitą. Atskleista, kaip galima holistiškai suvokti tuo pat metu, tačiau skyrium susiformavusias dvi prieštaraujančias koncepcijas - ekonominę (viešosios prekės ir paslaugos) ir moralinę (socialinė atsakomybė, SA) - teoriškai sumodeliuojant holistinį ūkininkų SA, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, konstruktą.
Antrajame skyriuje susitelkta ties ūkininkų SA, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, daugiakriterinio vertinimo metodikos kūrimu. Kuriant metodiką, pasitelkti evoliucinės ir sisteminės metodologijų taikymo teorinėje dalyje rezultatai. Sugretinant poindustriniam visuomenės vystymosi etapui būdingus bruožus (ekonominius, socialinius, kultūrinius), poindustrinio etapo kaimo vystymosi koncepcijas (daugiafunkcinio žemės ūkio, kaimo endogeninio vystymosi, į vietovę orientuotos kaimo politikos, tinklaveikos) ir daugiadimensinius SA modelius, nustatytos ūkininkų SA, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, tyrimams aktualios dimensijos (t.y. ekonominė, socialinė, aplinkos), būdingos trijų dimensijų SA modeliui. Atliktas atrinktos SA koncepcijos teorinis modeliavimas, susiejant vadybinius SA operacionalizavimo instrumentus (Socialinės atsakomybės gaires ISO 26000:2010 ir Globalios ataskaitų teikimo iniciatyvos (GRI) rekomendacijas), juos modifikuojant ir pritaikant ūkininkų SA tyrimui pagal kontekstui aktualius diagnostinius indikatorius. Sukurtas koncepcinis kokybiniais parametrais grįstas ūkininkų SA, teikiant viešąsias prekes ir paslaugas, daugiakriterinio vertinimo modelis ir metodika. Trečiajame studijos skyriuje pristatomi sukurtos daugiakriterinio vertinimo metodikos testavimo rezultatai, atliekant Lietuvos ūkininkų tyrimą. Tyrimo rezultatai paremti originaliais empiriniais duomenimis, surinktais 2017 m. sausio-vasario mėn. apklausus 1108 Lietuvos ūkininkus. Apibendrinus gautus rezultatus, aptartos sukurtos metodikos taikymo subtilybės, ribotumai ir taikymo tolesniems moksliniams tyrimams bei kaimo politikos sprendimams galimybės.
Vilkė, D.; Crowther, D.; Pareigienė, L.; Stalgienė, A. 2018. Ūkininkų socialinė atsakomybė teikiant viešąsias prekes ir paslaugas: daugiakriterinis vertinimas: Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 86 p. : iliustr., santr. angl. (online) ISBN 978-9955-481-65-2.
| © 2018 | Visos teisės priklauso Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui Cituojant būtina nurodyti šaltinį ir interneto svetainės adresą Autoriaus teisių apsaugota medžiaga |
