Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iniciatyva Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas parengė Žaliąją knygą „Lietuvos kaimo ateitis“.
Tikimasi, kad ji paskatins visuomenę diskutuoti apie svarbiausias kaimo žmonių problemas ir pateiks pasiūlymų, kaip jas spręsti. Lietuvos žmonės kviečiami išsakyti savo nuomonę, kaip sukurti tokią kaimo ir žemės ūkio politiką, kuri padėtų mūsų šaliai atskleisti savo stiprybes ir savitumą, pasiekti kuo didesnę ekonominę ir socialinę naudą.
Žalioji knyga „Lietuvos kaimo ateitis“. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2010. 33 p.
ISBN 978-9955-481-18-8
Žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis“ diskusijų apibendrinimas
Iki šiol įvairių Lietuvos ūkinio ir socialinio gyvenimo nacionalinių strategijų pirmasis variantas buvo kuriamas nedidelės ekspertų grupės. 2010 m. pirmą kartą Lietuvoje pamėginta pirmą strategijos kūrimo žingsnį žengti pasinaudojant kitu metodu - Žaliąja knyga. Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto iniciatyva buvo parengta žalioji knyga „Lietuvos kaimo ateitis“, kviečianti visuomenę prisidėti prie Lietuvos kaimo ir kaimo politikos vizijos po 2013 m. formavimo.
2010 m. vasario-birželio mėnesiais vyko Žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis“ diskusijų ir konsultacijų su visuomene procesas. Atsakymai į klausimus, komentarai ir pasiūlymai buvo renkami naudojant trijų rūšių organizacines formas:
- įvairiose Lietuvos vietovėse vyko Žaliosios knygos aptarimui skirti renginiai;
- pasiūlymai buvo išsakomi Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto svetainių interneto forume;
- Žemės ūkio ministerijoje ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institute buvo renkami raštiški pasiūlymai: organizacijų ir individualūs.
Diskusijos ir konsultacijos su visuomene vyko labai aktyviai ir produktyviai. Gauta beveik tūkstantis pasisakymų, identifikuojančių problemas, ir konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima patobulinti Lietuvos kaimo politiką. Jie padėjo išryškinti žemdirbiams atstovaujančių organizacijų neišsakytas ir mokslinių tyrimų dar neatskleistas problemas, pasiūlė nemažai originalių paramos priemonių ar jų įgyvendinimo mechanizmų. Džiugina ir tai, kad pilietiškai aktyvi Lietuvos visuomenės dalis laikosi labai panašių vertybinių nuostatų, kokias nurodo žymiausi kaimo politikos ekspertai, kalbėdami apie aukščiausią išsivystymo lygį pasiekusių pasaulio valstybių naujausias kaimo raidos ir politikos tendencijas.
Šioje ataskaitoje pateikiama nuomonių, atsakant į Žaliosios knygos klausimus, santrauka ir jų sisteminė analizė bei jos pagrindu parengtos išvados apie visuomenės lūkesčius dėl Lietuvos kaimo politikos krypčių. Pirmojoje ataskaitos dalyje trumpai apibūdinamas Žaliosios knygos diskusijų ir konsultacijų su visuomene procesas, aptariama, kokios visuomenės grupės aktyviausiai reagavo į prašymą prisidėti formuojant Lietuvos kaimo politiką, kurios paramos sritys buvo labiausiai kritikuojamos ar sulaukė daugiausia pasiūlymų. Antrojoje ataskaitos dalyje identifikuojamos, visuomenės nuomone, opiausios Lietuvos kaimo ekonominės, socialinės, demografinės ar gamtinės problemos pagal kiekvieną Žaliojoje knygoje užduotą klausimą ir tematinį skyrių bei pristatomi atskirų Lietuvos kaimo gyventojų grupių išsakyti kaimo ateities vizijos ar jos įgyvendinimo būdų skirtumai. Trečiojoje ataskaitos dalyje trumpai pristatoma Lietuvos kaimo ateities vizija, apibendrinanti daugumos diskutuojančiųjų nuomonę. Ketvirtojoje ataskaitos dalyje pateikiami siūlymai dėl Lietuvos kaimo politikos strateginių krypčių, parengti apibendrinus Žaliosios knygos diskusijas, o penktojoje - idėjos, kaip galėtų būti patobulinti paramos teikimo Lietuvos kaimui mechanizmai.
